Lyderystės stovykla

Lyderystės stovyklos dienoraštis

Edvin Oblačinski 1c klasės mokinys

Pirma diena

Rytas. Tingiu keltis ir važiuoti į kažkokią lyderystės stovyklą. Bet... Jau stoviu su draugais prie „Rimi“ ir kartu laukiame autobusiuko. Kalbamės, klausiame vieni kitų, kas bus toje stovykloje? O man galvoje skamba tik vienas sakinys: „Ką aš čia darau?“ Kol kas nieko gero, nes galvoju tik apie vieną dalyką – miegą, saldų miegą. Įsėdęs į autobusiuką paskui ir užmigau. Atsibudau, kai pradėjome dardėti žvyrkeliu. Kai atmerkiau akis, išvydau sodybą , kurioje gyvensime 3 dienas. Patalpos buvo jaukios, nors kartais pagalvodavau, kad mes gulime ligoninėje, nes sienos nudažytos balta spalva.

Prasidėjo paskaitos, kurias vedė lektorius Robertas Kavolius. Dauguma manė, kad paskaitos bus paprastos, nuobodžios, mes tik klausysimės, ką sako, ir nieko daugiau nedarysime. Bet tai buvo DIDELĖ KLAIDA. Paskaitos buvo interaktyvios! Mums duodavo užduotis, kur reikėjo dirbti grupėse arba individualiai. Įsimintiniausia užduotis buvo nupiešti žuvį. Visi susiskirstėme į komandas po 4 žmones. Kiekviena komanda išsirinko po vieną lyderį. Lyderiai nuėjo su lektoriumi į kampą, o likusiems komandos nariams davė po vieną didelį lapą ir tris skirtingų spalvų markerius. Lyderiams lektorius apibūdino žuvelę, o jie turėjo paaiškinti mums, kaip ją nupiešti. Mes turėjome ribotą laiką, 1–2 min. Kai baigdavosi laikas, lyderiai vėl susirinkdavo ir padėdavo vienas kitam. Likusieji komandos nariai turėjo užversti piešinį ir laukti, kol grįš komandos lyderis. Tai kartojome 5–6 kartus. Kai laikas pasibaigė, kiekviena komanda parodė savo piešinius. Rezultatas: kiekvienoje komandoje žuvelės vaizdas buvo skirtingas. Kodėl? Todėl, kad visi supranta informaciją skirtingai, kiekvienas žmogus turi visiems aiškiai, trumpai ir suprantamai paaiškinti, ką reikia daryti.

Antra diena

Antra diena buvo panaši, bet vakaras buvo visiškai kitoks. Vakare mes su mokytoja ir psichologe žaidėme žaidimą „Šokolado upė“. Susiskirstėme į tris komandas. Kiekvienas žmogus turėjo paimti po malką, bet komandoje buvo viena malka mažiau negu narių. Vėliau malkas turėjome padėti ant žemės iš eilės ir pereiti upę nenukrisdami. Buvo viena problema: toje upėje gyveno krokodilai, kurie galėjo pavogti be priežiūros paliktas malkas. Jeigu nors vienas komandos narys nuskęsta upėje (nukrenta nuo malkos), komanda bando pereiti upę iš naujo. Geriau pasisekė toms komandoms, kurios pasirinko tvirtesnes malkas arba geriau bendradarbiavo.

Trečia diena

Diena prasidėjo nuo geros nuotaikos, nes visi važiuosime namo. Veiklos tą diena buvo labai judrios. Turėjome paruošti pamokos planą apie lyderystę ir vesti įsivaizduojamą užsiėmimą gimnazijos mokiniams kitais mokslo metais. Visi susiskirstė poromis. O aš gavau užduotį – parašyti straipsnį. Nors iš pradžių ši užduotis atrodė sunkiausia, pradėjęs rašyti supratau, kad gali būti linksma. Prieš pietus visi pasidalijo savo pamokų idėjomis, nors buvo sutapimų, visos ir kažkuo skyrėsi. Tad nusimato įdomių klasės valandėlių!

Refleksija

Šioje stovykloje aš daug išmokau. Supratau, kad dirbant komandoje reikia visą laiką stebėti jos narių savijautą ir emocinę būseną, perduoti ir paaiškinti informaciją trumpai, aiškiai ir suprantamai.

Per tas tris dienas jaučiausi labai įvairiai. Pirmą dieną buvau pavargęs ir nieko nenorėjau, bet vakare jau jaučiausi laimingas, kad atvažiavau. Antrą dieną vakare aš išėjau į mišką ir reflektavau vienas. O trečią dieną pagaliau atsipalaidavau ir svajojau, kaip bus gerai grįžti namo šitiek daug patyrus ir supratus.